Šiandien iš vieno instrumentų gamintojų atstovo Lietuvoje gavau reklaminį pranešimą, kuriame teigiama, kad 1cm tikslumu galima matuoti esant 35km nuo bazinės stoties.

Manau, kad yra tikrai ne taip.

Jei pažiūrėtumėte bet kurio imtuvo technines charakteristikas, pamatytumėte, kad imtuvo matavimo tikslumą tiek statiniu, tiek RTK metodais sudaro dvi sisteminės paklaidos - pastovi, priklausanti nuo konstrukcinių ir programinių imtuvo sprendimų, bei kintanti, kuri apskaičiuojama pagal atstumą nuo bazinės stoties.

Pvz. Topcon GR-5 specifikacijoje nurodoma, kad RTK režimu jis matuoja 10 mm + 1 ppm tikslumu. Santrumpa ppm verčiama kaip Parts Per Million - milijoninės dalys, tai reiškia, jog 1km vektoriui daroma 1mm paklaida.

Roverio koordinatės tikslumui apskaičiuoti pasiremkime oficialiomis rekomendacijomis, kuriomis vadovaujasi Airijos kolegos - Best practice guidelines for precise surveying in Ireland (Geros praktikos gairės tiksliesiems matavimams Airijoje - angl.).

Pagal 23psl. pateiktą formulę įvertinama imtuvo centravimo paklaida (2 mm), ir mano anksčiau minėtos sisteminės paklaidos (10 mm ir 35 (km) x 1 mm = 35 mm).

Taigi, mūsų atveju pozicijos tikslumas bazės atžvilgiu matuojant RTK metodu būtų apskaičiuojamas taip: , o tai gerokai viršija deklaruojamą 1cm tikslumą. Be to, priklausomai nuo bazės taško tikslumo ir kitų aplinkybių, gali atsirasti ne tokie ir maži skirtumai, lyginant su oficialiu valstybiniu LitPOS tinklu.

Kodėl ėmiausi rašyti šį straipsnį? Nenoriu niekam įgelti dėl paprasto netikslumo, tikrai neįsižeiskite, tačiau šiandien dar kartą supratau, kad Lietuvoje pasigendu bet kokių publikacijų GPNS matavimų ir skaičiavimų tema. O gal aš nežinau, kur jų ieškoti? Pasidalinkite jomis komentaruose.

Kitų šalių praktika rodo, kad neužtenka vien įrengti veikiantį aktyvių stočių referencinį tinklą, tačiau taip pat svarbu ir šviesti jo vartotojus, teikti matavimų rekomendacijas ir pan., ypač geodezininkams, kurių darbai reikalauja didesnio, nei navigacinio tikslumo.