• [javascript protected email address]
  • [javascript protected email address]

bricscad logo 180 180

Šiame straipsnyje noriu pristatyti CAD programą, kuria neseniai labai rimtai susidomėjau. Susidomėjau taip rimtai, kad, sudaręs sutartį su Bricscad kūrėjais, išverčiau visą programą į lietuvių kalbą ir tikiuosi, kad tai bus į naudą ne tik geodezininkams. Tačiau apie viską iš eilės.

Kodėl žmonės iš viso domisi kažkokiomis alternatyvomis? Greičiausiai todėl, kad jų netenkina esama padėtis toje ar kitoje juos dominančioje srityje. Ir nevyniojant į vatą - manęs netenkina kaina, kurią reikia mokėti norint suorganizuoti papildomą darbo vietą geodezijos įmonėje Lietuvoje.

Plačiai paplitusios Lietuvoje programos GeoMap kaina viršija 9 tūkst. litų ir didžiąją šios kainos dalį sudaro Autodesk kompanijai atriekiama dalis. Ši suma yra tik pirmoji įmoka. Kiekvienais metais už programos atnaujinimą reikia sumokėti dar apie 2,5 tūkst. litų. Didžioji šios sumos dalis taip pat atitenka Autodesk kompanijai.

Tokios sumos yra tikrai gana skausmingos mažoms ir vidutinio dydžio geodezinėms įmonėms.

Žinau bent keletą įmonių Kaune, kurios neatnaujina visų turimų programos GeoMap versijų ir dirba pvz. 2007-2008 metų programos versijomis, kurių geodezinės funkcijos iš esmės atitinka esamus poreikius.

GeoMap programa, sukurta Autodesk Map programos pagrindu, daugiau ar mažiau tenkina geodezininkų interesus, nes yra pritaikyta Lietuvos rinkai tiek dalinai lietuviška programos sąsaja, tiek pačiomis geodezinėmis funkcijomis. Taip pat ji iš dalies monopolizavusi rinką - ją galima rasti mokymo įstaigose ir, mano nuomone, apie 80-90% geodezinių įmonių. Dėl įvairių priežasčių vieną programos kopiją turėti apsimoka. Tačiau ar sukuriant papildomą darbo vietą būtina investuoti gana didelę sumą dar nežinant, ar ji tikrai atsipirks? Čia pabandysiu į tai atsakyti.

Šiandien radau įdomų straipsnį, kaip patikrinti bet kurios prizmės konstantą (jei jos nežinai). Metodas labai paprastas ir matematiškai genialus.

Originalus straipsnis anglų kalba yra čia.

Taigi, vertimas:

Norint nustatyti prizmės konstantą, nebūtina turėti kalibruotą liniją. Reikia tik lygios 70-100m vietovės, kurioje būtų galima nužymėti tiesią liniją. Tai lyg nivelyro patikrinimas, tik vidurinis taškas parenkamas nebūtinai linijos viduryje, tiesiog maždaug viduryje.

Pastatę instrumentą viduryje, išmatuokite atstumus į taškus A ir B. Prizmės konstanta pridedama kiekvienam matavimui. Po to pastatytikite instrumentą ant A arba B taško ir pamatuokite visą atstumą tarp taškų. Šį kartą prizmės konstanta pridedama tik vieną kartą.

Pradėdamas patikrą aš paprastai nustatau prizmės konstatą lygią 0-iui. Sakykime, išmatuoto atstumo paklaida kiekvieną kartą sudaro e. Tada teisinga formulė (A + e) + (B + e) = C + e. Išspręskite lygtį ir apskaičiavę e instrumente ją įveskite kaip prizmės konstantą.

Pasitikrinimui pakartokite matavimus - jei prizmės konstanta apskaičiuota teisingai, dabar e turi būti lygus 0-iui.

Sveiki, kolegos.

Užtikau internete įdomią knygą, manau, kad verta visų gamybininkų dėmesio. Dar visos neperskaičiau, bet vos užmetus akį matosi, kad informacija naudinga ir išsami.

Taigi, knygos pavadinimas - "Vladislovas Česlovas Aksamitauskas, Algirdas Neseckas. Požeminiai inžineriniai tinklai. Mokomoji knyga."

Dabar apie tai, kaip parsisiųsti:

Gero skaitymo!