Nebūdinga tema tinklapiui, kuriame dažniausiai dalindavausi techninio pobūdžio informacija, tačiau paskutiniais metais iš kolegų vis dažniau išgirstu apie dalyvavimus teismuose. Nors... Vis dėlto techninės informacijos bus.

Teismai, kaip žinoma – dalykas rimtas. Juose viskas išnarstoma po kaulelį ir kiekvienas teiginys yra patikrinamas. Kas dalyvavo teismuose žino, kad teismo procesas – malonumas menkas.
Šiuo straipsniu norėčiau šiek tiek nušviesti argumentus, kuriais teisme galima tiek gintis, tiek nuginčyti priešininką, pavyzdžiui – nesąžiningą kolegą.

Vienas kolega dalyvavo teisme, kuriame, susipykus tėvui ir sūnui, viena iš pusių siekė įrodyti, kad negalioja atlikti sklypo kadastriniai matavimai – tuo būdu būtų galima siekti atšaukti žemės dovanojimo/pardavimo sandorius ir pan. Matininkui teko įrodinėti ne tik savo, kaip matininko, sprendimų pagrįstumą, tačiau patį tą faktą, kad jis iš tikrųjų matavo vietoje, o ne sukurpė planą prie kompiuterio. Nemalonios pretenzijos, tuo labiau, kad niekada nebuvo galvojama, kaip reikėtų gintis papuolus į tokią situaciją.

Tikiuosi, kad šis straipsnis būtent ir padės pasiruošti gynybai sąžiningai dirbantiems kolegoms, tačiau be abejo, kad turėtų būti informatyvus ir advokatams, kurie siektų užginčyti realiai atliktų matavimų faktą. Darydamas patirtimi pagrįstą prielaidą, kad geri advokatai reikalingu metu sugebės rasti konsultantų/ekspertų, kurie išdėstys jiems tą patį, ką rasite žemiau, laikau, kad šis straipsnis vis dėlto bus labiau naudingas profesinei bendruomenei.

Turbūt daugeliui iš jūsų teko girdėti terminą „žali matavimų duomenys“, apie kuriuos čia iš esmės ir šnekėsime, tačiau nemažai bendravęs su kolegomis susidariau įspūdį, kad nedaugelis jų iš tikrųjų supranta, kas tie duomenys yra, o dar mažesnė dalis rūpinasi tų duomenų išsaugojimu/archyvavimu.
Apie „žalių“ duomenų svarbą neteko girdėti ir geodezininkų/matininkų kvalifikacijos kėlimo kursuose.

Baigę matavimus lauke mes dažniausiai atliekame vadinamą „eksportavimo“ veiksmą, kurio pasekoje sukuriamas tam tikro formato failas, kurio pavyzdį matote Pav. 1. Šis formatas paprastai vadinamas PNEZD (Point, North, East, Z, Description – angl.) formatu. Jame mes matome matuotų taškų numerius, jų X ir Y koordinates, aukščius (ne Z koordinatę, nors pačiame formate ir naudojamas toks terminas) bei kodus.

Be abejo, šie duomenys nėra „žali“ - t. y. neapdoroti, o eksportuoti, t. y. išvestiniai. Įrodinėjant matavimų faktą tokių duomenų vertė yra niekinė, kadangi tai, ką matome Pav. 1, mes galime parengti naudodami paprastą teksto redaktorių Notepad net neišėję į laukus.

Yra tekę girdėti, kad kai kurių savivaldybių atsakingi asmenys geodezininkų reikalaudavo atsiųsti „žalius matavimų duomenis“ ir pasitenkindavo gavusios juos tokiu formatu, kas visada sukeldavo šypseną, kadangi tokius duomenis mes galime sugeneruoti neatsistoję nuo kėdės – tam savo programinėje įrangoje mes netgi turime specialias priemones – t. y. taškų (piketų) eksportą iš brėžinio pageidaujamu formatu.

Pav. 1 GPS duomenys, eksportuoti PNEZD formatu

Eksportuoti duomenis matavimo įrangoje mes galime įvairiais formatais, pvz. Pav. 2 matote duomenis, gautus iš to paties matavimų failo tik naudojant kitą eksporto formatą.

Pav. 2 GPS duomenys, eksportuoti kitu formatu

Be abejo, šie duomenys bent atrodo rimčiau – matome matavimų datą, laiką, horizontalų ir vertikalų tikslumus, PDOPą, tačiau įrodinėjimo atveju jie yra lygiai tokie patys niekiniai, nes ir juos galime lengvai pakeisti naudodami Notepadą.

Tai kas gi yra tie „žali“ matavimų duomenys, kuriais būtų galima gintis ir kurie nėra lengvai suklastojami?

Paprastai kiekviena matavimų programa – ar jos gamintojas būtų Trimble, Topcon, Leica, Carlson, Javad, ar bet kas kitas, saugo GPS matavimų duomenis kokiu nors taip vadinamu „gimtuoju“ (native – angl.) formatu, kurį gali perskaityti tik ta konkreti programinė įranga ir jokia kita.
Vienos programos visus matavimų duomenis saugo viename faile - pvz. Trimble, kitos – pvz. Carlson SurvCE, Leica – keliuose failuose.
Pasižiūrėkime, kaip atrodo programos Trimble Survey Controller „žalių“ matavimų failas, atidarytas Notepad teksto redaktoriumi, Pav. 3.

Pav. 3 Programinės įrangos „Trimble Survey Controller“ „žalių“ duomenų failas

Žiūrint į šiuos hieroglifus, gana sunku įsivaizduoti, kaip sugebėtume suklastoti norimo taško koordinatę 30 cm arba pakeisti jo matavimų laiką. Tačiau pasinaudojęs nemokama Trimble kompanijos teikiama duomenų eksporto programa Trimble ASCII Manager bet kuris iš mūsų – čia nereikia būti jokiu ekspertu – gali išgauti iš šio neapdorotų matavimų failo pačią įvairiausią jį dominančią informaciją.

Štai jums ir atsakymas, kaip apginti save – tiesiog nusikopijuokite neapdorotus matavimų duomenis iš matavimų valdiklio ir pasidėkite į archyvą prie atlikto darbo.
Tegul jie ramiai ir saugiai guli ten dešimt, penkiolika ar dvidešimt metų – jie vietos praktiškai neužima. Tegul jų saugojimas tampa įpročiu ir sistema – tai tikrai nesudaro jokių žymių laiko sąnaudų. Kol viskas klojasi gerai – nėra ko rūpintis, o atėjus laikui ir kilus ginčui turėsite tvirtus tikrai atliktų matavimų įrodymus.

Dar noriu atkreipti dėmesį į tai, kad neteisingas galutines koordinates gali lemti patys matavimo prietaisai ar sutrikęs LitPOS veikimas – mano praktikoje buvo tokių atvejų, kai matuojant topografines nuotraukas, esant visiškai normalioms matavimo sąlygoms, galutinis rezultatas buvo visiška nesąmonė – pvz. šlaito viršaus ir apačios taškas gaudavosi beveik toje pačioje vietoje, nors realybėje šlaito aukštis buvo apie 1 metras. To priežastis liko visiškai neaiški ir objektą teko permatuoti, tačiau nuo klaidos mus apsaugojo tai, kad galutinės taškų koordinatės buvo akivaizdžiai neteisingos.
Nėra ko ir sakyti, kad matuojant neapibrėžtus vietovės kontūrus, kur nėra galimybės pasitikrinti savo matavimų su kitais objektais, galima padaryti klaidų ne dėl savo kaltės ir to visiškai nepastebėti.
Žalių duomenų kaupimas bent jau įrodys, kad tame veiksme nebuvo jūsų tyčios.

Na o straipsnį pabaigsiu dar viena mintimi.
Be abejo, dabar suprantate, kad lygiai taip pat, kaip galite apsiginti patys, reikalui esant galite patikrinti ir bet kurį kolegą.

Manau, kad reglamentavus ir įteisinus žalių duomenų kaupimą tai būtų atsakymas, kaip pažaboti tokią laukinę konkurenciją, kai mažesnė darbų kaina pasiūloma ne technologinėmis ar organizacinėmis priemonėmis efektyvinant darbo procesą, o einant lengviausiu keliu – eliminuojant matavimų lauke procesą.

Esu šiek tiek susipažinęs su reikalavimais geodezinių darbų apiforminimui kaimyninėje Švedijoje ir galiu pasakyti, kad visuose geodezinių darbų aprašymuose, su kuriais man teko susipažinti, yra naudojama „žalių“ duomenų sąvoka.
Akivaizdu, kad šis reikalavimas neatsirado iš niekur, tačiau yra savaime įpareigojantis ir naudojamas savikontrolės bei kontrolės tikslais.
Yra apie ką pamąstyti svarstant apie tai, kuo turėtų užsiimti geodezininkų ir matininkų savivalda.