Šiame straipsnyje noriu pristatyti CAD programą, kuria neseniai labai rimtai susidomėjau. Susidomėjau taip rimtai, kad, sudaręs sutartį su Bricscad kūrėjais, išverčiau visą programą į lietuvių kalbą ir tikiuosi, kad tai bus į naudą ne tik geodezininkams. Tačiau apie viską iš eilės.

Kodėl žmonės iš viso domisi kažkokiomis alternatyvomis? Greičiausiai todėl, kad jų netenkina esama padėtis toje ar kitoje juos dominančioje srityje. Ir nevyniojant į vatą - manęs netenkina kaina, kurią reikia mokėti norint suorganizuoti papildomą darbo vietą geodezijos įmonėje Lietuvoje.

Plačiai paplitusios Lietuvoje programos GeoMap kaina viršija 9 tūkst. litų ir didžiąją šios kainos dalį sudaro Autodesk kompanijai atriekiama dalis. Ši suma yra tik pirmoji įmoka. Kiekvienais metais už programos atnaujinimą reikia sumokėti dar apie 2,5 tūkst. litų. Didžioji šios sumos dalis taip pat atitenka Autodesk kompanijai.

Tokios sumos yra tikrai gana skausmingos mažoms ir vidutinio dydžio geodezinėms įmonėms.

Žinau bent keletą įmonių Kaune, kurios neatnaujina visų turimų programos GeoMap versijų ir dirba pvz. 2007-2008 metų programos versijomis, kurių geodezinės funkcijos iš esmės atitinka esamus poreikius.

GeoMap programa, sukurta Autodesk Map programos pagrindu, daugiau ar mažiau tenkina geodezininkų interesus, nes yra pritaikyta Lietuvos rinkai tiek dalinai lietuviška programos sąsaja, tiek pačiomis geodezinėmis funkcijomis. Taip pat ji iš dalies monopolizavusi rinką - ją galima rasti mokymo įstaigose ir, mano nuomone, apie 80-90% geodezinių įmonių. Dėl įvairių priežasčių vieną programos kopiją turėti apsimoka. Tačiau ar sukuriant papildomą darbo vietą būtina investuoti gana didelę sumą dar nežinant, ar ji tikrai atsipirks? Čia pabandysiu į tai atsakyti.

 

CAD rinka yra tikrai plati. Suskaičiuoti visas programas, kuriomis būtų galima ką nors braižyti, greičiausiai yra neįmanoma - TurboCAD, IntelliCAD, NanoCAD ir daugybė kitų - užtenka pasinaudoti internetine paieška.

Bricsys mane sudomino dėl keleto priežasčių:

• Programa išversta į 15-a kalbų, o internetinio tinklapio vertimų kiekis būdingas galbūt tik atviro kodo projektams, ir tai tik tokio lygio, kaip Open Office. Peržiūrėti kalbas galite apsilankę tinklapyje bricsys.lt ir paspaudę Lietuvos vėliavos piktogramą (aš suskaičiavau net 59 kalbas),
• Ypatingai platus trečiųjų šalių programinių priedų asortimentas ir vienas portalas jiems visiems pristatyti - Bricsys plėtiniai, tarp kurių rasite ir Autodesk sertifikuotų kūrėjų produktų, pvz. geodezininkams skirto modulio GeOpus,
• Sąžiningas programos kūrėjų požiūris - programa, ir atitinkamai - jos kaina, išskiriama į keletą naudojimo lygių,
• Lietuvoje turime oficialų šios programos platintoją - In-Axis.lt, taip pat teikiančią programavimo pagal poreikius paslaugas.

 

Žinoma, vienas svarbiausių dalykų yra tai, kaip gerai programa yra suderinama su Autodesk platforma - AutoCAD programa ir kiek ją galima pritaikyti geodezijos poreikiams. Suderinamumo su AutoCAD siekia praktiškai visi programų kūrėjai, kadangi tiek DWG formatas, tiek Autodesk produktas yra pasaulinis standartas de facto.

Bricscad brėžinius skaito ir išsaugo tiesiogiai .dwg formatu, taip pat jame veikia dauguma originalaus pavadinimo AutoCAD komandų, o trečiųjų šalių programos (įskaitant mano paties), sukurtos AutoCAD platformai, veikia ir Bricscad aplinkoje (gali reikėti atlikti kai kuriuos pakeitimus).

Tiems, kurie supranta angliškai, pravers pasiskaityti ištisą studiją šia tema nemokamoje Ralfo Grabovskio (Ralph Grabowski) knygoje "Bricscad V12 AutoCAD naudotojams". Joje smulkiai palyginamos BricsCAD ir AutoCAD ypatybės ir suderinamumas, aptariami Bricscad privalumai ir trūkumai.

Ralfas Grabovskis yra upFront.eZine Publishing, Ltd. redaktorius ir daugiau nei 100 knygų bei šimtų straipsnių apie kompiuterinį projektavimą autorius - http://worldcadaccess.typepad.com/

Tiems, kurie knygos skaityti nenori arba nesupranta angliškai, pravers vaizdus Bricscad ir AutoCAD palyginimas šiame puslapyje.

 

Jei peržvelgsite Bricscad kainų pasiūlymus, iš pradžių galite šiek tiek pasimesti.

Dažnai mes įpratę tiesiog mokėti visą kainą už paketą funkcijų, kurių 50-60% mes galbūt niekada nenaudosime. Ir jokios galimybės mokėti mažiau, perkant tik tai, ko reikia.

Pavyzdžiui, turbūt sutiksite su manimi, kad geodezinininkas, atliekantis kadastrinius matavimus, praktiškai nedaro dujotiekio kontrolinių nuotraukų, todėl atitinkamos programos funkcijos tiesiog "rūdija".

Taigi, pirmiausiai Bricscad išskiriamas į tris versijas - Classic, Pro ir Platinum. Platinum versija skirta 3D profesionalams, kuriantiems modelius nuo varžtų iki variklių, ir geodezininkams tikrai nėra reikalinga.

Lietuviška Bricscad Classic versija, kurioje veikia ir AutoLISP programos (ja parašytų pagalbinių programų internete yra gana gausu), šiuo metu kainuoja 305 eurus, t.y. 1053.10Lt+PVM.

Lietuviška Bricscad Pro versija, kurią reikėtų rinktis tada, jei planuojate įsigyti papildomų trečiųjų šalių plėtinių - tik 1381.12Lt+PVM.

Atnaujinimas iš Classic į Pro versiją kainuoja apie 380Lt, taigi, net ir įsigijus pradžiai Classic versiją, ją praktiškai bet kada be nuostolių galima atnaujinti į daugiau galimybių turinčią versiją.

Jei palyginsite metinio atnaujinimo kainą iš pvz. 11-os versijos į aukštesnę 12-ą, matysite, kad ji yra apie 550Lt.

Jei rinksitės versiją "All-in", tai reikš, kad jums iš karto įskaičiuojamas atnaujinimas į kitą aukštesnę versiją, t.y. pvz. atnaujinimas iš v12 į v13 bus nemokamas.

 

Keistos kainos ir stebėtina pasirinkimo laisvė. Manau, kad dauguma mūsų prie tokių kainų tiesiog nepratę. Ir iš karto žiūrime atsargiai.

Ta proga pateikiu keletą ištraukų iš Ralph Grabovski knygos "Bricscad V12 AutoCAD naudotojams":

Autodesk vadovai išaugino kompaniją iki biznio, kurio metinė apyvarta siekia 2 mlrd. dolerių ir pavertė ją didžiausia CAD įmone pasaulio istorijoje.

 

Autodesk kainos yra aukštos. Jų pradinio, braižymui skirto produkto AutoCAD kaina siekia 4000 dolerių — maždaug 4-8 kartus daugiau, nei kitų biuro programų. Aukšta AutoCAD kaina yra tik pradžia: ankstesnė kompanijos vadovė gyrėsi finansų analitikams, kad jos įmonė gali uždirbti 10 kartų daugiau, jei naudotojai pereina nuo AutoCAD į 3D modeliavimo paketus. Vadovas, einantis pareigas šiuo metu, pabrėžė savo planus padidinti pelną parduodant naudotojams paketus, kurių kaina paprastai yra didesnė, nei atskirų programos komponentų.

 

Didžiausias skirtumas tarp Bricscad ir AutoCAD yra tas, kad Briscad Pro yra ŠEŠIS kartus pigesnis, nei AutoCAD, net ir įskaitant metinį atnaujinimo mokestį. Kitaip tariant, už vieno AutoCAD kainą Jūs galite įrengti šešias darbo vietas su Bricscad Pro.

 

Galėtume klausti: "Ar papildomos AutoCAD komandos vertos papildomų 3325 dolerių?" Kai kuriems naudotojams, kuriems reikia lapų tvarkyklės, generuoti duomenų bazių saitus ir vykdyti 3D tinklų modeliavimą, tai gali turėti prasmę.
Tačiau galima galvoti ir taip: “Aš galiu kurti brandesnius 3D tinklų modelius su Rhino, kainuojančiu 1000 dolerių, o tada pasinaudoti Rhino-Bricscad failų konverteriu, kainuojančiu 95$ ir sutaupyti 2000 dolerių".

 

Visas Bricscad versijų kainas galite peržiūrėti čia.

Bet kuriuo atveju, rekomenduoju pradėti siųstis bandomąją 30-ies dienų lietuvišką Bricsad versiją (spauskite ant paveikslėlio dešiniame stulpelyje arba ant šios nuorodos).

Ir, žinoma, tęsti skaitymą.

 

Šiuo metu turime lietuvišką Bricscad versiją, kurios vertimo autorius esu aš, šio straipsnio autorius.

Pagrindiniai motyvai, dėl kurių apsisprendžiau išversti programą į lietuvių kalbą yra šie:

• aš sutikau ne taip daug kolegų, kurie laisvai suprastų angliškai, net ir jaunimo tarpe,
• taip pat manau, kad nedaugelis kolegų skaito angliškai pateikiamą programos dokumentaciją, todėl lietuviškų terminų naudojimas neturėtų sukelti jiems nepatogumų (tiems, kurie gerai supranta angliškai, problemų, tikiu, taip pat nekils),
• daugybę kartų mačiau kolegas ignoruojant angliškus programos informacinius pranešimus, vėliau nesugebant paaiškinti, kas atsitiko ne taip,
• požiūris "naudodamasis programa anglų kalba išmoksiu pačią kalbą" praktiškai niekada nepasiteisina - kalbai išmokti (pramokti) reikia visai kito lygio pastangų,
• palankus programos kūrėjų belgų požiūris į vertimų savanorius - man buvo nemokamai suteiktos Bricscad Platinum ir vertimo programos Sisulizer licencijos.

 

Seniai laikausi nuomonės, kad nereikia reikalauti iš darbuotojų išmokti angliškai ir bandyti galva pramušti sieną. Tuo labiau, kad net ir didieji gamintojai, pvz. Microsoft, lietuvina savo produktus.

Tikiu, kad sulietuvintas Bricscad sparčiau populiarės Lietuvoje, o čia galite pasižiūrėti kelias jo ekrano nuotraukas.

 

Techninės vertimo detalės

Programos vertimą sudarė apie 16000 eilučių, 65000 žodžių. Tokio dydžio vertimuose, žinoma pasitaiko klaidų, todėl, jei jas pastebėsite, galite man pranešti adresu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Vykdydamas vertimą laikiausi šių principų:

• Versdamas komandų eilutę dažniausiai naudojamuose terminuose stengiausi išlaikyti nepakeistas raides, pvz. Undo - atšaUkti, Angle - kAmpas ir pan.,
• Kai veiksmažodžiai buvo sudaromi su įvairiais priešdėliais, pvz. Pasukti, Perkelti, didžiąja raide pasirinkdavau žodžio šaknį, t.y. paSukti, perKelti,
• Kai reikėdavo atitinkamos raidės daiktavardyje, naudojau panašią sistemą, kaip su veiksmažodžiu - Perkėlimas -> perKėlimas,
• Kitais atvejais stengiausi parinkti kirčiuojamą raidę, pvz. plOtis.

Kai kurie terminai buvo gana sudėtingi, pvz. "Overlay" reikėtų versti kaip pagrindas, tačiau tai dažniau suprantama kaip "pakištas" objektas.

Man pačiam gana keistai atrodo teksto lygiavimo vertimas: vietoje TL, BC ir pan, teko naudoti VK, IC ir pan., bet dauguma gal nenurodo to teksto pririšimo. Antra - vykdant komandą rodomas parinkčių meniu viršuje dešinėje, ten matomi ištisi žodžiai.

 

Visų pirma, reikia aiškiai pasakyti vieną dalyką - Bricscad yra "plain vanilla" CAD platforma. Tai reiškia, kad jis nėra specialiai pritaikytas jokiai su braižymu susijusiai sričiai - geodezijai, architektūrai, mašinų gamybos modeliavimui ar elektros schemų braižymui. Turėdami šią programą galite atlikti visus pagrindinius braižymo veiksmus - braižyti ir redaguoti įvairius objektus. Tuo tarpu jame nėra nė vienos reikiamos geodezinės funkcijos - pvz. pakloti piketus iš failo, atlikti transformavimą iš vienos koordinčių sistemos į kitą, nustatyti koordinatės nomenklatūrą LKS-94 koordinačių sistemoje ar užpildyti objekto atributinę informaciją.

Tačiau. Paskaičiuokite, kiek laiko dirbdami su brėžiniu atliekate primityviausią objektų redagavimą ir kiek geodezinių funkcijų naudojate. Dalis funkcijų, kurias naudojate, net negali būti vadinamos geodezinėmis, pvz. - teksto pasukimas pagal objektą, linijos apsukimas 180 laipsnių, bloko pakeitimas kitu bloku ir pan.

Bendra praktika ne geodezinėse įmonėse yra tokia, kad apie 70-80% jų programinės įrangos sudaro AutoCAD LT programa, kuria vykdomas bazinis brėžinio redagavimas, o galingesnės programos - AutoCAD arba Civil 3D nadojamos tik tada, kai reikia, naudojant tinklo licencijas (taip naudoti įrangą yra pigiau, nei diegti licencijuotą programą į kiekvieną kompiuterį).

Todėl aš asmeniškai manau, kad apsvarstyti Bricscad galimybę panaudojant jį papildomai darbo vietai sukurti yra realu.

Kituose straipsnio skyriuose pasistengsiu apžvelgti, kiek šiuo metu įmanoma naudotis Bricscad įvairiose geodezijos srityse ir kaip greitai jį galima pritaikyti savo poreikiams.

 

Mano požiūriu kadastriniai matavimai yra ta sritis, kur Bricscad galima panaudoti greičiausiai ir be didesnių papildomų išlaidų.

Galima naudoti Bricscad ir Geomatininko hibridą, grafinę dalį braižant Bricscad, po to brėžinį įkeliant į Geomatininką ir įvairius verčių skaičiavimus atlikti internete. Tiesą sakant, pažįstu kolegų, kurie sėkmingai taiko šį modelį vietoje Bricscad naudodami GeoMapą.

Kitas pasirinkimas - visą grafinę dalį galima iki galo užbaigti su Bricscad, vienintelė keblesnė situacija - koordinačių ir linijų ilgių surašymas į lentelę, kuriuos reikia automatizuoti (tokio lygio programavimo darbai užtrunka vieną-dvi dienas).

Taip pat reikėtų šlaitų braižymo (jis reikalingas praktiškai visada), bei  koordinačių tinklelio ir nomenklatūros išvedimo.

Kaip ir viskas. Lentelės, kuriose pildomi įvairūs duomenys, redaguojamos elementariai, praktiškai taip pat, kaip ir GeoMape - netgi galima naudoti tuos pačius brėžinių šablonus (Planelis.dwg).

Taip pat labai naudinga savybė, kuria pasižymi tiek AutoCAD, tiek Bricscad, yra laukų (fields - angl.) naudojimas. Naudojant laukus galima sukurti dinamiškai atsinaujinančias sklypo ribos arba naudmenų ribos ploto anotaciją, kurią galima naudoti lentelėse.

Jei dar papildytume sąrašą piketų su sutartiniais ženklais paklojimu, Bricscad galėtų būti ne antrinė, bet pagrindinė darbo vieta.

 

Taip pat minimalaus Bricscad pritaikymo reikalauja elektros kontrolinių nuotraukų sudarymas - čia reikėtų minimalių priedų, tokių, kaip pririšimo koordinatėmis ir futliarų braižymo polilinijomis arba multilinijomis.

Jei kalbėti apie vandentiekio ir nuotekų kontrolines nuotraukas, situacija jau keblesnė, kadangi reikia sudarinėti įrenginių korteles, skaičiuoti nuolydžius ir pan. Čia proga pasireikšti lietuviams programuotojams ir manau, kad šioje srityje galima sukurti konkurencingą ir sėkmingą produktą. Labai gali būti, kad netrukus jis ir bus pradėtas kurti.

Dujotiekio kontrolinėms nuotraukoms Bricscad naudingas tiek, kiek juo galima redaguoti situaciją ir elementariai braižyti, tuo tarpu išilginių profilių sudarymui reikės naudoti kitas programas.

Su topografija kol kas nekaip - trūksta nemažai įrankių, be to, negalima redaguoti objektų atributinių duomenų. Yra tam tikrų priedų, tiek SHP failų konverterių, tiek ir sprendimų reljefui formuoti, tačiau kol kas jų dar nespėjau plačiau ištyrinėti. Naudingų Bricscad priedų reikėtų ieškoti kategorijose Nemokamos programos (29), Civilinė inžinerija (48), GIS, planai ir žemėlapiai (31).

 

 

Manau, kad Bricscad perspektyvos geodezijoje yra šviesios.

Todėl, kad jis, kaip platforma, yra žymiai pigesnis, nei AutoCAD ir Autodesk Map. Tai suteikia konkurencinį pranašumą visiems, kurie šiuo metu kuria Autodesk platformai ir būtent todėl, kad Bricscad yra gerai su ja suderinamas. Todėl, kad tie patys AutoCAD ar Autodesk Map kažkada buvo tokie pat pliki.

Atskiri produktai, skirti siauresnei sričiai, visada bus pigesni, nei vienas didelis produktas.

Problema, išlieka ta, kad mūsų specialistai negali pasinaudoti užsienio kūrėjų produktais dėl prasto anglų kalbos žinių lygio bei netvarkos apsikeitimo duomenimis su savivaldybėmis ir užsakovais, tačiau atsiranda niša kitų gamintojų atstovams, kurie sulietuvintų atitinkamus produktus ir teiktų jų palaikymą.

Be to, tikriems skeptikams (ir optimistams) norėčiau priminti, kad 2010m pavasarį UAB "Infoera" siūlė pirkti Geo modulį (Autodesk Map priedą, kurį mes vadiname tiesiog GeoMap) atskirai nuo Autodesk Map. Kas žino, galbūt ateityje jų pasirinkimu taps Bricscad platforma? Kol jie yra kompanijos Autodesk auksiniai partneriai, tuo patikėti gana sunku, bet...

Vienas rimtas gamintojas jau paruošė savo programas Bricscad platformai - tai kompanija Aplitop ir jos produktas TCP. Tiesa, bent jau su IntelliCAD platforma jos kaina taip pat yra nemaža apie 2000 eurų, o be atstovų Lietuvoje jos šansai nėra dideli.

Tačiau mane domina ir Carlson Survey, kuris su Intellicad varikliu kainuoja 1600 dolerių. Tikrai nenustebčiau, jei šis gamintojas taip pat paruoštų savo paketą su Bricscad. Iš geodezinių matavimų apdorojimo pusės ši programa tikrai rimtesnė, nei GeoMap, o kodavimo valdymas toks išsamus, kad jau paklojus duomenis gali gauti vos ne baigtą toponuotrauką. Ir tai vilioja.

 

Daugiau apie Bricscad, žinoma, galite sužinoti jų tinklapyje - kadangi jis praktiškai visas sulietuvintas, galima rasti tikrai daug informacijos.

Taigi, aplankykite bricsys.com ir išbandykite lietuvišką Bricscad versiją!